Витаутас Великий

kurie юemaiиiш bajorai pabыgж neiрlaikл spaudimo, nuvyko б Marienburgа ir apsikrikрtijo. Kryюiuoиiai dюiыgavo - juk tikslas jau иia pat. Pradлjo net geruojiu vilioti: Юemaiиiams siuntл gyvuliш, visokiш prekiш, юadлjo dar daugiau gлrybiш, jeigu tik рie bus paklusnыs. Bet pavergлjai skaudюiai apsiriko: 1401 m. юemaiиiai sukilo, sugriovл vokieиiш pastatytas pilis, sudegino Frydeburga, o vokieиius iрvijo. Maюa to, sugriovл Klaipлdos pilб, persikлlл per Nemunа ir лmл puldinлti kitas kryюiuoиiш pilis.

Aiрku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelkж jлgas, vokieиiai лmл verюtis atgal. Daug юemaiиiш bajorш nuo kryюiuoиiш teroro bлgo б Lietuvа, kur buvo maloniai priimami. Ordinas raрл Vytautui skundus, reikalavo pabлgelius grаюinti. Vytautas atsakл, kad uюraржs kryюiuoиiams tik юemaiиius baudюiauninkus, o laisvieji turi teisж keltis kur tik nori, ir jis, Vytautas, negalбs varюyti jш laisvлs. Kadangi nustatyti, kuris baudюiauninkas, o kuris laisvas pabлgelis, esа labai sunku, Vytautas pasakл nл vieno pabлgelio negrаюinsiаs.

Aiрkiai pamatж, kad Vytautas remia юemaiиius ir neюada vykdyti Salyno sutarties. Kryюiuoиiai pradлjo atvirа karа.

Vytautas atnaujino taikа su kryюiuoиiais. 1404 m. Racionюo sutartimi jis vлl jiems atidavл Юemaiиius, bet su

__________________________________________________________

6 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 248

sаlyga, kad galлs pasiimti 250 gyventojш. Tа mбslingа sаlygа vokieиiai priлmл, nes nenumatл, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.

Po to keletа metш Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarkлsi rytuose, tramdл Smolenskа.

1408 m. Vytautas jau buvo pasiraржs taikа su Maskva ir galлjo atsigrжюti б vakarus, imtis Юemaiиiш klausimo.

Kryюiuoиiai per tuos ketverius metus (1404-1408) Юemaitijoje vлl pristatл piliш ir kiek galлdami бsitvirtino. <…> 1408 m. Ordino vadovybл Юemaiиiш seniыnui бsakл neturлti jokiш ryрiш su Lietuva, bet Юemaiиiai to бsakymo nepaisл. Norлdamas visiрkai uюdaryti sienа, Ordinas ragino Vytautа greiиiau atsiimti tuos 250 saviрkiш, taиiau Vytautas nesiskubino. Jo юmonлs veюл юemaiиiams ginklш, ragino prieрintis. Ir Юemaiиiai prieрinosi vis atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, лmл deginti vokieиiш pilis, varyti iр savo kraрto grobikus. <…> 1409 m. юemaiиiai paлmл Dubysos pilб (Dobesinburgа) - kryюiuoиiш administracijos centrа. Visur muрami ir persekiojami, kryюiuoиiai pabлgo б Uюnemunж. Iki vidurvasario Юemaitija buvo iрvaduota.

Taip Vytautas kryюiuoиiams parodл, kad Юemaiиiш neatsiюada, kad anksиiau pasiraрytш sutarиiш nevykdys. Юemaitijа jis prijungл prie Lietuvos Didюiosios Kunigaikрtystлs, o savo vietininku joje paskyrл Rumbaudа, kuriam suteikл Юemaiиiш seniыno titulа. Tas pareigas Raumbaudas лjo iki 1412 metш.7

c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomenл iр Vilniaus ir Trakш iрюygiavo 1410 m. birюelio 3 d. Traukл per Gardinа, Baltstogж Иervinsko link. Pakeliui prie jos prisijungл pulkai iр Lucko, Briansko, Kijevo ir iр kitur. Per 26 dienas nuюygiavusi apie 500 km, birюelio 29 d. tiksliai sutartu laiku atvyko б numatytа vietа - б Иervinskа.

__________________________________________________________

7 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 252-254


Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug arиiau, todлl jie atюygiavo taip pat laiku. Raiteliai, pлstininkai bei ilgiausios gurguolлs traukл gana greitai, be jokios gaiрaties persikлlл per Nemunа, Narevа, Vyslа. Tai rodo, kad юygiui buvo gerai pasiruoрta. Jau amюininkus stebino toks sаjungininkш kariuomenлs drausmingumas ir punktualumas. Kad taip bus, kryюiuoиiai nesitikлjo.

Sаjungininkш kariuomenлs kartu patraukл Marienburgo link. Paliaubos su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perюengti sienа buvo galima nepaюeidюiant prieр metus pasiraрytos paliaubш sutarties. Liepos 9 d. didюiulл kariuomenл бюengл б Ordino teritorijа.

Suюinojж sаjungininkш юygio kryptб, kryюiuoиiai suprato jш tikslа ir pasistengл kuo greiиiau uюbлgti uю akiш, pastoti keliа. Jiems reikлjo nuюygiuoti apie 25 km, todлl skubлjo, юygiavo visа naktб per audrа ir liыtб. Rytа, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir Tanenbergo kaimш.

Prieрais kryюiuoиius trimis eilлmis iрsiskleidл sаjungininkш kariuomenл. Deрiniajame sparne rikiavosi lietuviш ir totoriш pulkai, centre sustojo smolenskieиiai, o kairлje - lenkш sunkieji raiteliai ir samdiniai иekai su moravais. Visа sаjungininkш kariuomenж rikiavo Vytautas. Kairiajame sparne rikiuoti lenkш kariuomenж jam padлjo Zindramas iр Maрkoviиiш. Jogaila tuo metu meldлsi prie uюnugaryje pastatytos palapinлs. Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.

Abi prieрininkш kariuomenлs ilgai delsл pradлti kautynes. Kronikose raрoma, kad daugiausia delsжs Jogaila. Pasak J. Dlugoрo, neskubлjжs dлl to, kad apskritai buvжs neryюtingas, net bailys ir vis dar tikлjжsis, kad paskutiniu momentu pavyks kautyniш iрvengti, susitaikyti su kryюiuoиiais, nors prieр kelias dienas jш pasiuntiniai imperatoriaus vardu buvo paskelbж karа. Vytautas, prieрingai, verюлsi б mырб. Jis pasitikлjo savo jлgomis ir ragino karaliш greiиiau duoti юenklа pradлti kautynes, nes matл, kad tai gal vienintelл proga sumuрti vienoje vietoje susirinkusiа prieрo kariuomenж. Labiausiai jis bijojжs, kad Jogaila nesusitaikytш arba kad kryюiuoиiai nepasitrauktш.

Kautynлs prasidлjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai бsidienojus, kai kantrybлs pritrыkжs didysis magistras бsakл savo pulkams leistis б slлnб, o Vytautas leido lengviems lietuviш raiteliams pulti iр savo gerш pozicijш iрлjusб prieра. Vokieиiai dar suspлjo du kartus iррauti iр patrankш, bet paskui nebeрaudл, nes kariuomenлs labai susiartino. Paleidж ieиiш spieиius, kariai puolл kapoti vieni kitus kirviais ir kalavijais, visi susimaiрл, susigrыdo. Юыtbыtinлs kirstynлs truko gerа valandа. Paskui didelл dalis lietuviш ir totoriш pulkш, лmл tarytum trauktis, o paskui ir bлgti б miрkа Zлvaldo link. Kryюiuoиiai juos vijosi, bet miрke pametл juos iр akiш.

Daugumai lietuviш pasitraukus, kryюiuoиiai visu smarkumu uюgriuvo centrа, kur kovлsi Smolensko pulkai, lenkш riteriai, иekai.

Бnirtingos kautynлs truko ilgai, apie рeрias valandas, bet aiрkios persvaros neturлjo nei viena, nei kita pusл. Kritiрka situacija susidarл, kai kryюiuoиiai лmл verюtis prie didюiosios lenkш vлliavos. Taиiau lenkш kariai prieрus atrлmл.

Vytautas visа laikа buvo mырio lauke. Lydimas ir saugomas nedidelio bыrelio totoriш kariш, jis tarsi skraidл tarp pulkш, padrаsindavo susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems atsiшsdavo pastiprinimш, t.y. faktiрkai vadovavo visai sаjungininkш kariuomenei.

Mырis pasidarл labai юiaurus, kariш eilлs retлjo ir vienoje, ir kitoje pusлje. Nusprendж, kad jau metas palauюti prieрininkus, kryюiuoиiai metл б mырб visа rezervа - рeрiolika vлliavш, kurios iki tol stovлjo ant kalvos ir laukл lemiamo momento. Leisdamiesi б kovos laukа, riteriai uюgiedojo pergalлs giesmж “Kristus prisikлlл”. Tuo metu kryюiuoиiш rezervo jлgos pradлjo supti Smolensko ir lenkш pulkus. Paиiu sunkiausiu momentu, kai supamieji pulkai iр paskutiniш jлgш vos laikлsi, kaip perkыnas iр giedro dangaus trenkл Vytauto vedami “pabлgлliai” lietuviai ir лmл triuрkinti kryюiuoиius. Kryюiuoиiш eilлse kilo sаmyрis, o pavargusieji lenkai atgavo ыpа. Dabar jau vis labiau лmл aiрkлti sаjungininkш persvara. Taip lietuviш kariuomenл nulлmл mырio baigtб. Kai nuo lietuvio ieties dыrio б kaklа юuvo pats didysis magistras, baimлs apimti kryюiuoиiш riteriai pasileido bлgti. Uюsibarikadavж veюimais, dar bandл gintis stovykloje. Иia jш daugiausia ir юuvo.

Sutriuрkinж kryюiuoиius, sаjungininkai paлmл prieрo gurguoles, kuriose rado daugybж panиiш ir grandiniш belaisviams surakinti. Tais panиiais buvo supanиioti arba sukaustyti patys б nelaisvж paimti kryюiuoиiai. O statinлs vyno, kurio kryюiuoиiai turлjo atsiveюж busimai pergalлs puotai, Jogaila liepл visas sudauюyti. J. Dlugoрas vлliau raрл, kad iрlietas vynas maiржsis su юuvusiшjш krauju. Pasak kitш autoriш, mырio lauke tekлjж kraujo upeliai.

Б Юalgirio pergalж Lietuva лjo beveik 200 metш. Tа юygб pradлjo Mindaugas, o sлkmingai uюbaigл Vytautas su Jogaila, kurie abu planingai ir nuosekliai visа gyvenimа siekл sutriuрkinti Ordinа. 1410 m. liepos 15 d. vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karvedюiai ir politikai. Juk jie, didюiojo Gedimino vaikaiиiai, Юalgirio laukuose sudauюл Ordino galybлs legendа, apgynл savo юemж, iрgelbлjo nuo kryюiuoиiш vergovлs юemaiиius, pagaliau suюlugdл kryюiuoиiш planus sukurti savo valstybж palei Baltijа nuo Oderio iki Suomijos бlankos.8


_______________________________________________________________

8 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m. p 258-263


Naudota Literatыra:


  1. Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m.

  2. Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.

  3. Lietuvos didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989 m.


Baigdamas рб referatа, aр norлиiau pastebлti, kad Vytauto asmuo, kaip юmogaus ir kaip valstybлs vyro - politiko ar diplomato, kultыrininko ar karininko - nлra galutinai paaiрkлjжs, Vytauto asmeny ir jo plataus masto veikloje slepiasi dar daug neaiрkumш, kurie ir sukelia nemaюa abejoniш ir svyravimo, kas iр kitos pusлs ir sulaiko pasakyti apie jб galutinб юodб. Todлl manau, kad mыsш istorikai рioj srity dar nemaюa ras sau graюaus ir dлkingo darbo. Рi tema yra svarbi Lietuvos istorijai, jos praeiиiai, kadangi ji gausiai papildo istorijos knygш puslapius, parodo tokius svarbius Lietuvai бvykius ir suteikia nemaюai informacijos apie politinж, kultыrinж situacijа tuometinлje LDK. Supaюindina kiekvienа su didюiojo kunigaikриio asmeniu, jo silpnybлm, noru sprжsti vienus ar kitus klausimus. Istorija vienus valdovus iрkelia, iрaukрtina, parodo jш didvyriрkumа, apie kitus kalba, kad jie yra maюai sumanыs valdytojai, nepatyrж politikai ir юmonлs, nesugebа vesti tautа tiesiu gyvenimo keliu.

Если Вам нужна помощь с академической работой (курсовая, контрольная, диплом, реферат и т.д.), обратитесь к нашим специалистам. Более 90000 специалистов готовы Вам помочь.
Бесплатные корректировки и доработки. Бесплатная оценка стоимости работы.

Поможем написать работу на аналогичную тему

Получить выполненную работу или консультацию специалиста по вашему учебному проекту
Нужна помощь в написании работы?
Мы - биржа профессиональных авторов (преподавателей и доцентов вузов). Пишем статьи РИНЦ, ВАК, Scopus. Помогаем в публикации. Правки вносим бесплатно.

Похожие рефераты: